Apie šią skandalingą ir valstybei kenkiančią situaciją laidoje „Dienos komentaras“ pasakojo politologas Mindaugas Jurkynas.
Ar šis Prezidento išstojimas yra toks atvejis, kai savo rinkiminius jis interesus iškelia aukščiau už valstybės interesus?
Manau, kad bet kokie skyrimai yra tam tikrų politinių kompromisų rezultatai. Tai galima lygiai taip pat pasakyti, kad jeigu Prezidentas siūlo kažkokį savo kandidatą ar kandidatę, galbūt ir dirbančių Užsienio reikalų ministerijai, tai netinka Užsienio reikalų ministerijos vadovams.
Bet tų detalių mes labai giliai nežinome. Žinoma, tik viešą informacija. Tai, ko gero, nesuklysiu pasakydamas, kad 95–98proc. paskyrimų įvyksta be kažkokių didesnių konfliktų, pasistumdymų.
Dėl to šito vieno atvejo eskalacija galbūt labiau primena audrą stiklinėje, taip, audra yra, bet ne nedidelio pobūdžio.
Kuo blogas buvo pasiūlytas diplomatas Puodžiūnas, kuris, beje, moka, pasirodo, lenkų kalba, kitaip, nei buvo teigiama?
Įsivaizduoju, kad ambasadorių skyrimas yra ne į vieną ambasadą, bet į daugelį ambasadų. <...>
Kadangi pagal viešą informaciją tų kandidatų ir kandidačių galėjo būti daugiau, iš tiesų būtų įdomu sužinoti, kiek tai leidžia įstatymai, kas jie yra, ar bent jau manau, kad tiek premjeras, tiek Prezidentas gali žinoti ministerijose vykusių vidinių konkursų rezultatus, dalyvavusius kandidatus, kandidates ir pagal tai žiūrėti, kokie tai buvo žmonės, kokiom kvalifikacinėms savybėm jie pasižymėjo ir kokiom ambasadom jie geriausiai tiktų vadovauti.
Ankstesni prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus nekeldavo tokių konfliktų dėl kandidatūrų į ambasadas. Čia turbūt pirmas kartas, kai Prezidentas sukėlė tokią audrą?
Yra tarp buvusių prezidentų buvusių tokių konfliktų, kad buvo nuimti premjerai, kaip premjeras Vagnorius, ar prezidentų pareikalavimai nuimti vieną ar kitą ministrą, dėl kurių ne tiktai kad jau žiežirbos byrėdavo, bet netgi jau ir medžiai virsdavo.
Tai tas konfliktas arba nesutarimas, aš manau, yra politiškai užprogramuotas, kadangi Prezidentas konstituciškai nėra itin galinga politinė figūra, Prezidentas neturi politinės atramos Seime, Prezidento neturi politinės partijos.
Iš kitos pusės, Prezidentas yra parodęs savo asmeninį charakterį, kad jis nebus tas, kuris pasirašinėja vien tiktai skyrimus ar pasiūlymus, kas jam padedama ant stalo, kas yra irgi natūraliai, žmogiškai suprantama, žmonės gali būti įvairaus charakterio.
Prezidentas nori parodyti savo politinę poziciją, kad jis nėra pastumdėlis, turi savo nuomonę, bet tuo pačiu gali rasti kompromisą, kas yra įvykę ne vieno ir ambasadoriaus ankstesnių skyrimų atveju.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas komentavo šitą situaciją užsimindamas apie tai, kad valstybininkų klanas toliau bando valdyti padėtį diplomatinei tarnybai. O kaip jūs vertinate tokį patarėjo pasisakymą?
Manau, kad ir Prezidentūros patarėjas Jansonas turi savo poziciją, kurią jisai, remiantis galbūt kita informacija, matoįvairių veikiančių politikoje patarinėjančių asmenų veiklą, ir jis ją gali komentuoti. Ar tai yra tiesa, ar ne, aš nežinau.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
